grindų betonavimas

Gręžtinių ir polinių pamatų betonavimas bei liejimas – BETONAVIMAS.LT

Šį kartą BETONAVIMAS.LT pakalbėsime ne apie polinius pamatus, o jiems skirtingus tiek gamybiniu ir technologiniu procesu – gręžtinius pamatus:

gręžtiniai_pamatai

Gręžtiniams pamatams pirmiausia reikia pasiruošti darbo vietą, kur bus betonuojami pamatai ir betonavimui reikalingas medžiagas, bei įrangą:Gręžtiniams pamatams betonuoti reikalingi šie įrankiai, technologijos ir medžiagos:
• Ekskavatorius žemės paruošimui;
• Armatūra (8 mm; 12 mm arba pagal poreikį);
• Betonas C20/25;
• Polistirolo pamatų plokštės (5-20 cm storio).
Beje yra netinkamas fasadinis EPS 70 polistirolas (dėl vandens įgeriamumo ir dėl mažo tankio šis polistirolas sąveikaudamas su gruntu suyra ir nėra ilgaamžis), siūloma naudoti specialų pamatams ekstruzinį polistirolą;
• Klijai polistireno plokštėms (vienos pakuotės maždaug užtenka iki 10 kvadratinių metrų);
• Tvirtinimo smeigės, sutvirtinti rostverką, kad betono slėgis ir spaudimas jo neišardytų;
• Klojiniai (galima ir išsinuomoti, arba pasidaryti patiems);
• Hidroizoliacinė mastika pamatų išorei, kuri apsaugo nuo drėgmės ir pelėsio;
• Specialus transportas, betono atsigabenimui ir išliejimui;
• Transportas gabenti armatūrai, priklausomai nuo armatūros ilgio;
• Polių gręžimas su BOBCAT ar kitu specialiu transportu;
• Vibroplokštė (apie 75 kg svorio);
• Smėlis ir žvyras, pamatų užkasimui.Toliau gręžtiniams pamatams betonuoti yra reikalingas darbų procesas, kurio dėka darbai suskirstomi darbuotojams ir statybininkams pagal eilę – betonuojant gręžtinius pamatus reikia atlikti šiuos darbus:
• Paruošti statybų aikštelę (aikštelės-landšafto išlyginimas ir planiravimas su traktoriumi arba BOBCAT’u);
• Pažymėti visų polių vietas. Sužymėti pagal iš anksto paruoštą projektą ir planą kaip jie bus išdėstyti sklype;
• Išgręžti polių duobes. Poliai būna 1,5 – 3,5 metrų gylio ar net reikalui esant gilesni. Viskas priklauso nuo grunto ir būsimos apkrovos. Patys gręžtiniai pamatai turėtų būti vienas nuo kito ne rečiau nei 1,5 – 2,5 metrų atstumu;
• Sutvirtinti duobės dugną (sutrombuoti);
• Užpilti betoną į polių duobes, prilaikant žarną dviese, kad neišslystų į šalį. Poliams nereikia naudoti vibroplokštės;
• Įstatyti armatūrą į polius ir patikrinti ar jie tinkamoje vietoje (įleidžiama 12 mm storio armatūra po 4 vnt. ir kas 30 cm surišama su 8 mm storio armatūra);
• Sudėti polistirolo pamatų plokštes, kurios bus po betonuojamu rostverku (~15 cm);
• Sudėti klojinius rostverkui (įprastai 50 – 60 cm aukščio ir 20 – 30 cm pločio), taip pat juos sutvirtinti, sulyginti. Klojinių būna iš įvairių medžiagų, bet geriausia naudoti metalinius klojinius;• Sudėti paruoštą armatūrą į klojinius;
• Pradėti betonroti rostverką ir supilti betoną, jį vibruoti su vibroplokšte, kad betonas pasiskirstytų tolygiai;
• Suklijuoti putų polistirolo pamatų plokštes iš vidaus ir išorės šiltinimui (galima įvairūs variantai, kai klijuojami tik viduje arba išorėje, bet geriausia iš abiejų pusių), o jei pamatas platus – reikėtų dėti šias plokštes ir į pamato vidurį;
• Užpilti ir sulyginti gruntą su BOBCAT ar kita statybine technika;

• Ekskavatorius žemės paruošimui;
• Armatūra (8 mm; 12 mm arba pagal poreikį);
• Betonas C20/25;
• Polistirolo pamatų plokštės (5-20 cm storio). Beje yra netinkamas fasadinis EPS 70 polistirolas (dėl vandens įgeriamumo ir dėl mažo tankio šis polistirolas sąveikaudamas su gruntu suyra ir nėra ilgaamžis), siūloma naudoti specialų pamatams ekstruzinį polistirolą;
• Klijai polistireno plokštėms (vienos pakuotės maždaug užtenka iki 10 kvadratinių metrų);
• Tvirtinimo smeigės, sutvirtinti rostverką, kad betono slėgis ir spaudimas jo neišardytų;
• Klojiniai (galima ir išsinuomoti, arba pasidaryti patiems);
• Hidroizoliacinė mastika pamatų išorei, kuri apsaugo nuo drėgmės ir pelėsio;
• Specialus transportas, betono atsigabenimui ir išliejimui;
• Transportas gabenti armatūrai, priklausomai nuo armatūros ilgio;
• Polių gręžimas su BOBCAT ar kitu specialiu transportu;
• Vibroplokštė (apie 75 kg svorio);
• Smėlis ir žvyras, pamatų užkasimui.Toliau gręžtiniams pamatams betonuoti yra reikalingas darbų procesas, kurio dėka darbai suskirstomi darbuotojams ir statybininkams pagal eilę – betonuojant gręžtinius pamatus reikia atlikti šiuos darbus:
• Paruošti statybų aikštelę (aikštelės-landšafto išlyginimas ir planiravimas su traktoriumi arba BOBCAT’u);
• Pažymėti visų polių vietas. Sužymėti pagal iš anksto paruoštą projektą ir planą kaip jie bus išdėstyti sklype;
• Išgręžti polių duobes. Poliai būna 1,5 – 3,5 metrų gylio ar net reikalui esant gilesni. Viskas priklauso nuo grunto ir būsimos apkrovos. Patys gręžtiniai pamatai turėtų būti vienas nuo kito ne rečiau nei 1,5 – 2,5 metrų atstumu;
• Sutvirtinti duobės dugną (sutrombuoti);
• Užpilti betoną į polių duobes, prilaikant žarną dviese, kad neišslystų į šalį. Poliams nereikia naudoti vibroplokštės;
• Įstatyti armatūrą į polius ir patikrinti ar jie tinkamoje vietoje (įleidžiama 12 mm storio armatūra po 4 vnt. ir kas 30 cm surišama su 8 mm storio armatūra);
• Sudėti polistirolo pamatų plokštes, kurios bus po betonuojamu rostverku (~15 cm);
• Sudėti klojinius rostverkui (įprastai 50 – 60 cm aukščio ir 20 – 30 cm pločio), taip pat juos sutvirtinti, sulyginti. Klojinių būna iš įvairių medžiagų, bet geriausia naudoti metalinius klojinius;
• Sudėti paruoštą armatūrą į klojinius;
• Pradėti betonroti rostverką ir supilti betoną, jį vibruoti su vibroplokšte, kad betonas pasiskirstytų tolygiai;
• Suklijuoti putų polistirolo pamatų plokštes iš vidaus ir išorės šiltinimui (galima įvairūs variantai, kai klijuojami tik viduje arba išorėje, bet geriausia iš abiejų pusių), o jei pamatas platus – reikėtų dėti šias plokštes ir į pamato vidurį;
• Užpilti ir sulyginti gruntą su BOBCAT ar kita statybine technika;
Papildomai galima įsirengti drenažą, jei gruntas yra gan vandeningas.

Gręžtinių pamatų betonavimas (techninė specifikacija):

Gręžininių pamatų įrengimą prižiūri šie pagrindiniai normatyviniai dokumentai ir nuorodos:
STR 1.03.02:2008 Statybos produktų atitikties deklaravimas
STR 2.01.01(1):2005 Mechaninis atsparumas ir pastovumas
STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai
STR 2.05.03.2003 Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai
LST EN 1997-1:2005 Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 1 dalis. Bendrosios taisyklės
RSN 91-85 Gręžininių pamatų projektavimas ir statyba.
STR 2.05.05:2005 Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas
STR 2.05.08:2005 Plieninių konstrukcijų projektavimas.
STR 2.05.04:2003 Apkrovos ir poveikiai
LST 1346:2005 Statybinis skiedinys. Klasifikacija ir techniniai reikalavimai
LST EN 206-1:2002 Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis.

Dažniausiai gręžininių pamatų darbo brėžinius pagal konkrečias siūlomas medžiagas paruošia rangovas ir suderina su statytoju ir projektuotoju. Vykdant darbus būtina laikytis darbo saugos reikalavimų, o paslėptų darbų priėmime privalo dalyvauti projektuotojo atstovai. Darbo projektui rengti geologinių tyrimų pakanka, tyrimų apimtis atitinka STR 1.04.02:2011 reikalavimus. Pasikeitus pradinei užduočiai, būtina atlikti papildomus geologinius tyrimus (pagal pakeitimus).
Reikalavimai ir nurodymai statybų darbams:
Paruošiamieji darbai: Nukasus augalinį sluoksnį ir išlyginus statybos aikštelę, pažymimos gręžinių vietos.
Pamatų ašių nuokrypos nuo projektinės padėties turi neviršyti ±5 mm.
Gręžinių vykdymas: gręžinys turi būti rengiamas taip, kad gruntas nuo sienučių nebyrėtų nei iki betonavimo nei betonavimo metu. Gręžinių skersmenį bei įgilinimo gylį reikia žiūrėti projekto brežiniuose. Gręžiama iki sluoksnio, į kurį turi būti įbetonuotas pamatas. Jei tokio sluoksnio nerandama, gręžimo meistras privalo apie tai įrašyti į žurnalą ir pranešti darbų vykdytojui. Pamatų projekto autorius sprendžia, ką daryti (palikti esamą gylį, gręžinį pagilinti, paplatinti gręžinio dugną ir t.t.) Prieš pradedant gręžti, gręžimo aparatas turi būti tiksliai pastatytas ties būsimos duobės centru, o grąžto ašis turi būti vertikali. Įrengus gręžinį, dugne likęs sudarkytas gruntas turi būti arba išgriebtas, arba sutankintas. Į biriuose gruntuose įrengto gręžinio žiotis įstatomas gręžinio skersmens didumo metalinis apsauginis įdėklas. Kad į gręžinį nepatektų paviršinio vandens, apie jį suplūkiamas grunto volelis ir gręžinys uždengiamas skydu. Sušalęs gruntas pirmiausiai atšildomas, o po to gręžiama įprastiniu būdu (gruntą galima atšildyti elektra arba karštu smėliu). Žiemą, kol betonas pasieks 80% projektinio stiprumo, gręžiniai uždengiami apšiltintais skydais. Laiko tarpas tarp gręžimo pabaigos ir betonavimo pradžios turi būti minimalus ir
neviršyti 1 paros t.y. 24 val. Jei pamatas bus betonuojamas ne tuoj pat, rekomenduojama gręžinio iki pat galo negręžti, paliekant grunto sluoksnį, kurį galima pašalinti vienu gręžimo ciklu. Paskutinis gręžimo ciklas atliekamas prieš betonavimą. Atskirų gręžinių nuokrypos turi neviršyti 50 mm nuo ašies, o gręžinio skersmuo negali būti mažesnis už projektinį daugiau kaip 30 mm ir didesnis už projektinį daugiau kaip 50 mm. Gręžinio gylis negali būti didesnis už projektinį daugiau kaip 100 mm. Gręžinio dugne turi būti projekte numatytas gruntas, ir gręžinys į jį įgilinamas ne
mažiau kaip 200 mm. Gręžinio vertikalios ašies posvyris nuo vertikalės gali būti ne didesnis kaip 0,01 (10 mm 1 metro ilgyje).
Armatūros ruošimas ir pamatų armavimas:
Gręžininiai pamatai numatomi projektuoti erdviniais ir plokščiais karkasais. Strypai turi būti sulenkiami tiksliai pagal darbo brėžinius. Lenkti mažesniais spinduliais negu nurodyta neleistina. Strypai turi būti lenkiami šaltu būdu, o strypynų sukonstravimui turi būti naudojami šablonai ir konduktoriai, fiksuojantys strypų projektinę padėtį. Transportavimo metu tarp armatūros ryšulių turi būti mediniai tarpikliai, o kobinių užkabinimo vietos paženklintos dažais. Armatūra turi būti visiškai padengta betonu, o betonas efektyviai sukibęs. Todėl atstumas tarp armatūros strypų turi būti ne mažesnis už strypo skersmenį ir ne mažesnis kaip 20 mm, taip pat ir armuojant dviem eilėmis. Karkasai turi būti pagaminti ir į gręžinį įstatyti taip, kad apsauginis betono sluoksnis nuo projektinio nesiskirtų daugiau kaip 5 mm. Armatūros strypai, strypynai ir tinklai pastatyti į vietą suvirinami elektrolankiniu būdu arba išimtinais atvejais surišami minkšta iškaitinta viela. Armatūros karkasai į gręžinį įstatomi prieš pat betonavimą įsitikinus, kad gręžinio dugnas švarus.
Transportuojant betono mišiniai turi nesustingti, nesisluoksniuoti, neprarasti vienalytiškumo ir projektinio slankumo. Didesniu atstumu mišinys turi būti vežamas automobilinėmis betonmaišėmis, kuriose jis nuolat maišomas. Betono mišinys turi būti suklotas ir sutankintas laike 45 min nuo užmaišymo pradžios. Pamatą betonuoti rekomenduojama be pertraukų. Pertraukas galima daryti betonuojant pamato stiebą. Jei pertrauka viršija 1 val., siūlės vietoje turi būti įbetonuoti ne mažiau kaip 6 armatūros strypai, kurių ilgis 600 – 900 mm, o skersmuo ne mažesnis kaip 12 mm. Būtina pasiekti , kad betonavimo siūlė nebūtų suteršta. Pamato viršus betonuojamas tankinant vibratoriumi. Kai oro temperatūra ne žemesnė kaip –15°C, į gręžinį pilamo betono temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +10°C, o kai oro temperatūra žemesnė kaip –15°C, betono temperatūra ne žemesnė kaip +15°C.
Reikalavimai medžiagoms:
Betonas – Betono mišinio sudėtis ir komponentai (cementas, užpildai ir kitos medžiagos) turi atitikti visas mišinio ir sukietėjusio betono savybes (plastiškumą, tankį, stiprį, ilgaamžiškumą, armatūros apsaugą nuo korozijos). Betono mišiniai gali būti gaminami gamykloje ir statybos (panaudojimo) vietoje. Stipris gniuždant nustatomas gniuždant 28 paras išlaikytus 150mm kubus arba 150/300 mm cilindrus. Cementas, naudojamas betono gamybai turi atitikti galiojančius standartus. Užpildai, vanduo ir priedai turi atitikti galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus. Jie negali turėti kenksmingų dalių, kurios sukeltų gelžbetonio armatūros koroziją ir trumpintų gaminio amžių.
Armatūra turi būti pagaminta iš karštai valcuoto armatūrinio plieno. Armavimo tinklų darbo armatūrai naudoti armatūrą, kurios takumo stipris nemažesnis nei fyk= 400 N/mm2. Armatūros diametras ir strypų žingsnis nurodomas projekte. Tinklai rišami vietoje. Skersinei armatūrai naudoti lygią armatūrą, kurios takumo stipris nemažesnis nei fyk= 240
N/mm2. Darbo armatūra, kurios takumo stipris nemažesnis nei fyk=400 N/mm2, gaminama periodinio profilio, su eglutės formos iškyšomis.